Pagauta akimirka

Grozis

G.Umbraso LIETUVA LATVIJA ESTIJA

Kauno aitvaras

lvea


Designed by:
SiteGround web hosting www.aitvarai.lt
Giedrė Aleksandravičiūtė Spausdinti El. paštas

...........   

   Sumanymas organizuoti aitvarų šventes kilo ne man - pirmai šventei surengti gavau nurodymą iš tuometinio „viršininko“ – Kauno vicemero Sauliaus Griciaus. Gryžęs iš kelionės į JAV, kur dalyvavo Pasaulinės Žemės dienos renginiuose 1990 m., sumanė kad tokios šventės reikalingos ir Lietuvai. Kitais metais ėmė organizuoti Žemės dienos renginius Kaune: dieną be automobilio, paskaitas ir diskusijas ekologinėm temom, koncertus ir t.t.   Pirmos Žemės dienos organizacinių rūpeščių užteko visiems „Atgajos“ klubo nariams.   Balandžio 22 dieną Nemuno ir Neries Santakoje skraidinom aitvarus, vaikams dalinom iš senų savo piešinių padarytus vėjo malūnėlius...   

     Kitais metais į Aitvarų šventę Žemei pasikvietėm aitvarų kūrėjus iš Vilniaus – Gitenį Umbrasą su draugais. Tuomet vyko meninių aitvarų paroda Kauno Zoologijos muziejaus erdvėse ir vaikų aitvarų paroda-konkursas, kurios dalyviai nebuvo išskirstyti į geriausius ir ne. Prizu – didžiuliu tortu pasidalijo visi aitvarų autoriai ir jų draugai.   Gatvės muzikantų festivalis, kareiviška košė, dviračių detalių keitimosi mugė, oro balionas, skraidyklė ir aitvarų šventė – viskas vienu metu tilpo pavasarėjančioje Nemuno ir Neries santakoje.    

 ............  

  Savo pirmą aitvarą pasidariau  Žolinių aitvarų plenere Žemaitkiemio dvare 2006 vasarą.   Aitvaruose man svarbiau „keliamoji idėja“ - tai kas bus keliama dangun. Visa kita -  konstrukcija, medžiagos, atlikimas - antraeiliai dalykai.    Aitvarai atsiranda iš būtinybės - kai jau kažkas neduoda ramybės, kai negali nepadaryt bent aitvaro... ar aitvarų šventės.  

Kokia jų idėja? -  vėliau pradedu mąstyt, leidžiant pradeda aiškėt. Dažnai net ne iš pirmo karto. Tai labai smagus ir įdomus informacijos gavimo būdas. Daugiau nei skaityt tekstą ar klausyt paskaitų. Didesnė erdvė fantazijai... ir ne taip asmeniška. Kai pajauti, kad teisinga ir gerai kelt tai ką nupiešei, kad tai „veikia“ – tada ir yra tikras sumanymo realizavimas. 

.........   

Svarbu renginio visuma: sumanymas, mintis – kas, su kuo, kam ir kodėl leis aitvarus, taip pat ne paskutinėj vietoj ir „muzikinis fonas“. Garsas, oras, vėjas –panašūs dalykai, galbūt papildantys vienas kitą.  Veiksmas-renginys-perfomansas-šventė-ritualas nėra tikslūs pavadinimai. Aitvarų leidimas šiek tiek kitoks dalykas. Susikaupimas ir atsijungimas tuo pačiu metu. Atidumas vėjui, virvelei ir tam lengvam popieriaus ar audinio gabalui su ženklu. Būtina išlaikyt dėmesį aplinkai, neprarast koordinacijos - neužkliudyt kitų žmonių, vaikų, šunų,  medžių, namų; neįbėgt į vandenį, suspėt reaguot į vėjo gūsius. Taip pat neišvengiamai būtinas visų belakstančių supratimas, šalia esančio pajautimas. 

......... 

  Pats aitvaro kėlimas - niekuo neįpareigojantis,- tai tiesiog kaip laisvės pojūtis. Visai nebūtina tam ypatingai ruoštis – pasidarei ir skraidink. Nors,- jei pasigilint - kodėl žmonės pradėjo gaminti aitvarus: istorijos šaltiniai nurodo karinius tikslus: Kinijoj aitvarais naudojosi kariai- tyliai ir saugiai persikeldavo nuo vieno kalno ant kito, užleisdavo ugnį ant nepasiekiamų tvirtovių stogų...  

Apeiginių-ritualinių aitvarų idėja man daug priimtinesnė. Neabejoju, kad jie daug kur pasaulyje buvo kuriami ir keliami. Galbūt tik nebuvo stengiamasi taip, kaip karinių tobulinti, išsaugoti, aprašyti ar kitaip užfiksuoti „ateities kartoms“.  Ne tuo tikslu jie ir leidžiami. Galbūt tai instrumentas bendrauti, užmegsti ryšiui  parodyti pagarbą, ar pasiųsti prašymą?   

Sukūrei, paleidai ir pamiršai... kaip dainą sudainuot...  

......... 

Aitvarų ir dangaus fotografavimas - dar vienas būdas pakelti žvilgsnį aukštyn.

http://public.fotki.com/vejuota/

Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą      tel.: +370 685 68337