Giedrė Aleksandravičiūtė
Paskelbta: 2008 sausio 01Sumanymas organizuoti aitvar? šventes kilo ne man - pirmai šventei surengti gavau nurodym?
iš tuometinio „viršininko“ – Kauno vicemero Sauliaus Griciaus. Gryž?s iš kelion?s ? JAV, kur dalyvavo Pasaulin?s Žem?s dienos renginiuose 1990 m., suman? kad tokios švent?s reikalingos ir Lietuvai. Kitais metais ?m? organizuoti Žem?s dienos renginius Kaune: dien? be automobilio, paskaitas ir diskusijas ekologin?m temom, koncertus ir t.t.Pirmos Žem?s dienos organizacini? r?peš?i? užteko visiems „Atgajos“ klubo nariams.Balandžio 22 dien? Nemuno ir Neries Santakoje skraidinom aitvarus, vaikams dalinom iš sen? savo piešini? padarytus v?jo mal?n?lius...
Kitais metais ? Aitvar? švent? Žemei pasikviet?m aitvar? k?r?jus iš Vilniaus – Giten? Umbras? su draugais. Tuomet vyko menini? aitvar? paroda Kauno Zoologijos muziejaus erdv?se ir vaik? aitvar? paroda-konkursas, kurios dalyviai nebuvo išskirstyti ? geriausius ir ne. Prizu – didžiuliu tortu pasidalijo visi aitvar? autoriai ir j? draugai. Gatv?s muzikant? festivalis, kareiviška koš?, dvira?i? detali? keitimosi mug?, oro balionas, skraidykl? ir aitvar? švent? – viskas vienu metu tilpo pavasar?jan?ioje Nemuno ir Neries santakoje.
............
Savo pirm? aitvar? pasidariau Žolini? aitvar? plenere Žemaitkiemio dvare 2006 vasar?. Aitvaruose man svarbiau „keliamoji id?ja“ - tai kas bus keliama dangun. Visa kita - konstrukcija, medžiagos, atlikimas - antraeiliai dalykai. Aitvarai atsiranda iš b?tinyb?s - kai jau kažkas neduoda ramyb?s, kai negali nepadaryt bent aitvaro... ar aitvar? švent?s.
Kokia j? id?ja? - v?liau pradedu m?styt, leidžiant pradeda aišk?t. Dažnai net ne iš pirmo karto. Tai labai smagus ir ?domus informacijos gavimo b?das. Daugiau nei skaityt tekst? ar klausyt paskait?. Didesn? erdv? fantazijai... ir ne taip asmeniška. Kai pajauti, kad teisinga ir gerai kelt tai k? nupiešei, kad tai „veikia“ – tada ir yra tikras sumanymo realizavimas.
.........
Svarbu renginio visuma: sumanymas, mintis – kas, su kuo, kam ir kod?l leis aitvarus, taip pat ne paskutin?j vietoj ir „muzikinis fonas“. Garsas, oras, v?jas –panaš?s dalykai, galb?t papildantys vienas kit?. Veiksmas-renginys-perfomansas-švent?-ritualas n?ra tiksl?s pavadinimai. Aitvar? leidimas šiek tiek kitoks dalykas. Susikaupimas ir atsijungimas tuo pa?iu metu. Atidumas v?jui, virvelei ir tam lengvam popieriaus ar audinio gabalui su ženklu. B?tina išlaikyt d?mes? aplinkai, neprarast koordinacijos - neužkliudyt kit? žmoni?, vaik?, šun?, medži?, nam?; ne?b?gt ? vanden?, susp?t reaguot ? v?jo g?sius. Taip pat neišvengiamai b?tinas vis? belakstan?i? supratimas, šalia esan?io pajautimas.
.........
Pats aitvaro k?limas - niekuo ne?pareigojantis,- tai tiesiog kaip laisv?s poj?tis. Visai neb?tina tam ypatingai ruoštis – pasidarei ir skraidink. Nors,- jei pasigilint - kod?l žmon?s prad?jo gaminti aitvarus: istorijos šaltiniai nurodo karinius tikslus: Kinijoj aitvarais naudojosi kariai- tyliai ir saugiai persikeldavo nuo vieno kalno ant kito, užleisdavo ugn? ant nepasiekiam? tvirtovi? stog?...
Apeigini?-ritualini? aitvar? id?ja man daug priimtinesn?. Neabejoju, kad jie daug kur pasaulyje buvo kuriami ir keliami. Galb?t tik nebuvo stengiamasi taip, kaip karini? tobulinti, išsaugoti, aprašyti ar kitaip užfiksuoti „ateities kartoms“. Ne tuo tikslu jie ir leidžiami. Galb?t tai instrumentas bendrauti, užmegsti ryšiui parodyti pagarb?, ar pasi?sti prašym??
Suk?rei, paleidai ir pamiršai... kaip dain? sudainuot...
.........
Aitvar? ir dangaus fotografavimas - dar vienas b?das pakelti žvilgsn? aukštyn.
http://public.fotki.com/vejuota/